2011 m. lapkričio mėn. 25 d. LR Seimo Europos informacijos biure įvyko Apskrito stalo diskusija: „Geoterminės energijos panaudojimas ir galimybės Lietuvoje“.

Renginiui vadovavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas. Pranešimus pateikė Lietuvos geotermijos asociacijos (LGA) pirmininkas dr. Feliksas Zinevičius, LGA pirmininko pavaduotojas prof. Saulius Šliaupa, LGA valdybos nariai: KPGJ direktorius Ričardas Vaitiekūnas, dr. Tautvydas Aleksandravičius ir Arūnas Mažintas.

Feliksas Zinevičius savo pranešime „Geotermijos plėtra Lietuvoje ir užsienyje“ pateikė pasaulines geoterminės energetikos plėtros tendencijas; pagrindinių elektros gamybos ir šilumos tiekimo, naudojant geoterminę energiją technologijų schemas; apžvelgė esamą geotermijos padėtį Lietuvoje bei Lietuvos geotermijos asociacijos nuveiktus darbus bei numatomą ženklią geotermijos plėtrą Europos Sąjungoje iki 2050-jų metų.

Saulius Šliaupa pranešime „Lietuvos geoterminis potencialas – geologinės prielaidos“ išryškino išskirtinai aukštą Lietuvos geoterminį potencialą teritorijoje nuo Lenkijos iki Uralo kalnų; gręžinių dupletų šilumai gaminti galingumų pasiskirstymą Lietuvos teritorijoje priklausomai nuo hidroterminių sluoksnių parametrų; geoterminio vandens panaudojimo galimybes balneologijoje ir granitų šilumos elektros gamyboje.

Pasaulinio geotermijos kongreso Balyje (Indonezija) metu geoterminės energetikos situaciją Lietuvoje pristatė Feliksas Zinevičius.

Lankstinuke rasite informaciją tema - Geoterminis centralizuotas šildymas Europoje. Lankstinukas išleistas anglų kalba.

Atsinaujinanti energetika Lietuvai nėra brangus malonumas, pabrėžia žalieji energetikai

 
Atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra iš esmės nekelia elektros kainos vartotojams, o šilumos kainą sumažina – plačiai paplitęs įsitikinimas, kad atsinaujinanti energetika yra brangus malonumas, visiškai neatitinka realybės, pabrėžia atsinaujinančios energijos asociacijų atstovai.

Visų rūšių atsinaujinančios energetikos skatinimo kaina vartotojams šiuo metu Lietuvoje sudaro tik 0,5 ct/kWh elektros energijos iš vartotojų mokamų vidutiniškai 45 ct/kWh, tuo tarpu vien galimas elektros kainos kilimas dėl brangstančių importuojamų energijos išteklių ateityje gali siekti 1-2 ct/kWh.

„Turime dvi galimybes skatinti atsinaujinančią energetiką: žaliąją energiją supirkti iš anksto nustatytu tarifu arba taikyti kintančio tarifo mechanizmą. Iš pirmo žvilgsnio kintantis tarifas gali atrodyti naudingesnis, tačiau iš tikrųjų taip nėra“, – sako Saulius Pikšrys, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius.

Planuojama, kad kintantis tarifas atsinaujinančiai energijai būtų nustatomas taikant priemoką prie vidutinės rinkos kainos, o dėl priemokos dydžio atsinaujinančios energijos plėtotojai varžytųsi aukcionuose.

Page 4 of 7

Naujienų kategorijos

Paieška

Naudingos nuorodos

Tarptautinė geotermijos asociacija 

www.geothermal-energy.org

Energetikos ministerija 

www.enmin.lt

Lietuvos vėjo elektrinių asociacija

www.lvea.lt

Lietuvos saulės energetikų asociacija

www.lsea.lt

Lietuvos hidroenergetikų asociacija 

www.hidro.lt

Lietuvos biomasės energetikos asociacija 

www.biokuras.lt

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacija 

www.laiea.lt

Kauno Regioninė Energetikos Agentūra

www.krea.lt